DARBO FILOSOFIJA

Tyrinėdama žmogų, kliaunuosi mokslu, bet tikiu, kad žmogaus būtis nesibaigia tik jusliniu patyrimu. Tad esu ir sertifikuota jogos instruktorė bei praktikė. Ši patirtis leidžia pažinti ir gilių dvasinių aspektų reikšmę visapusės gerovės patyrimui. Sukauptomis žiniomis apie nedalomas žmogaus sveikatos komponentes bei efektyvų jų tausojimą dalinuosi ne tik su klientais, bet ir su gyvensenos medicinos magistrantais. Esu jų praktikos supervizore Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Mūsų rankose yra kur kas daugiau galios nei mums gali rodytis. 50% mūsų sveikatos ir visapusės savijautos priklauso ne nuo genetikos, ne tinkamai parinktų vaistų, bet nuo kasdienių pasirinkimų. Tad daugiausia dėmesio skiriu sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui per jau turimų įpročių keitimą. Užuot gydžius atskirus simptomus, nuoširdžiai tikiu, kad žmogaus kūnas yra viena tarpusavyje susijusi sistema.

Kadangi atsakomybės už savo sveikatą suvokimas gali būti gąsdinantis, kviečiu šio suvokimo našta pasidalinti su manimi. Mano, kaip jūsų sveikatos mentoriaus tikslas – pamatyti jus kaip nedalomą visumą, padėti nepasiklysti informacijos srautuose, atrinkti tik jums individualiai tinkančią medicininę informaciją, pateikti ją aiškiai suprantama kalba ir pasiūlyti lengviausius ir saugius sveikatos, o tuo pačiu darbingumo ir emocinės savijautos stiprinimo įrankius, kurie būtų lengvai pritaikomi greitam gyvenimo būdui.

Aistringai siekiu, jog visapusė gerovė (angl. wellbeing) būtų pažįstama ne tik man, bet ir kiekvienam jūsų. Jūs nusipelnėte turėti visas žinias ir įrankius, reikalingus klestėti savo būtyje.

MANO ISTORIJA

Esu tokia pati, kaip ir jūs, savo gyvenimo istorijoje besinešiojanti ne tik džiugias, bet ir skaudžias patirtis. Genetiškai paveldėtas temperamento bruožų, tokių kaip perfekcionizmas, didelis dėmesys detalėms ir apskunkintas neapibrėžtumo toleravimas paauglystėje tapo tramplynu į dietinės kultūros tamsumas. Japoniškos dietos laikymasis virto ilgamete chroniškos anoreksijos patirtimi. Savo vertę siejau su kūno dydžiu ir gebėjimu kontroliuoti jį bei riboti maistą. Taip pat pernelyg rūpinausi, ką apie mane galvoja kiti, nors paradoksalu – daugiausiai tą laiką leidau socialinėje saviizoliacijoje. Valgymo sutrikimai ir sutrikęs valgymas yra pilni pavojų psichoemocinei sveikatai – lyginant su kitomis psichikos sveikatos ligomis, šios turi didžiausią mirtingumo rodiklį.

Kadangi chaotiško valgymo patirtis išsekino mano fizinį, emocinį ir dvasinį kūną, jis tapo puikia terpe ne tik fiziniams išsekimams vykti, bet ir pavojingoms lėtinėms būklėms vystytis. Privalėjau ieškoti kelio į kitokios savivokos ir sveikatos tausojimo įrankių paieškas.

Ėmus tenkinti fizinį alkį, alkį ėmiau justi medicininių žinių paieškose, į kurias visa galva panirau gyvensenos medicinos magistro studijose. Šiandien savo kūne jaučiuosi taip gerai, kad niekada netikėjau galinti jaustis. Dėkingumą ne tik kūnui, bet ir iššūkiams jaučiu dėl to, jog gąsdinusi, visapusiai sekinusi patirtis tapo stipriu mano darbo įrankiu. Žinau kaip atrodo ir, svarbiausia, jaučiasi chroniškai sergančio ir išėjimo nematančio žmogaus kelias. Aš būčiau norėjusi neiti jo viena, tačiau šiandien esu laiminga, dirbdama tokį darbą, kur šviesaus išėjimo link galiu palydėti kitą.

Štai kodėl taip aistringai dirbu šį darbą.